NO SHOWS

“NO CONCERT”

„No Concert“ – tai teatrinis kūrinys, tiksliausiai apibūdinamas kaip spektaklis - koncertas. Tai devynių jaunų menininkų, susibūrusių į teatro judėjimą-„No Theatre“, savęs paieškos teatre ir teatro savyje. Devyni skirtingi personažai bando visokiais būdais „pasisakyti“, atlikti savo numerį. Poetė, rytų kovų meistras, trys mūzos, šokėjai, mirštantis tenoras, geišos, juodais kostiumais apsitaisiusios lapės.

Gyva muzika, rytietiški motyvai, poetinis žodis, šokis ir siurrealistinės scenelės – tai veikėjų minčių, veiksmų koliažas įtraukiantis žiūrovus į keistą, hiperbolizuotą, bet kiekviename iš mūsų užslėptą pasaulį.

Šiame itin teatralizuotame vyksme yra ir graudulio, ir absurdo elementų.No Concert – tai intymi gedulinga komedija.

„NoTheatre“ - tai Vido Bareikio vadovaujamas teatro judėjimas, kurio branduolį sudaro 8 LMTA studijas (Kurso vadovas- G.Varnas) baigę studentai-aktoriai. A.Storpirštis, D.Stončius, M.Repšys, V.Sodeika, E.Špokaitė, E.Gudavičiūtė, I.Lencevičiūtė, E.Latėnaitė. Vis sunkėjanti finansinė bei dvasinė padėtis šalyje lemia teatro merdėjimą bei salių tuštėjimo metą, taigi, - „NO THEATRE“ sugalvojo pasiūlyti tam altenatyvą ir patys išėjo į gatves, teatrus bei žmonių namus, pažinti, rasti ir bandyti suprasti šių dienų teatro žiūrovą bei užmegzti ryšį su juo. Trumpais improvizuotais pasirodymais viešose erdvėse aktoriai siekia ne tik praskaidrinti kartais gana supilkėjusią, monotonišką šių dienų buitį, bet ir palikti interpretacijos laisvę pačiam žiūrovui. Savo spektakliuose „No Theatre“ stengiasi paliesti tas temas kurios pirmiausia būtų svarbios patiems kūrėjams. Tai fantazijos teatras kurio pagrindinis variklis yra energija, muzikalumas bei savotiškas „apsėdimas“, kuris yra būtinas , norint kalbėti su publiką - „pilna koja“.

Režisierius - Vidas Bareikis.
Aktoriai - Eglė Špokaitė, Indrė Lencevičiūtė, Emilija Latėnaitė, Elzė Gudavičiūtė, Marius Repšys, Dovydas Stončius, Vainius Sodeika, Ainis Storpirštis, Vidas Bareikis.

“VAKARAS SU KNYGA”

Spektaklis pagal Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“

Pastatymo vadovas – Vidas Bareikis

Scenovaizdis – Marta Vosyliūtė

Skaitovai – Vidas Bareikis, Indrė Lencevičiūtė

Traškesio autorius – Vainius Sodeika

Vizorius – Ainis Storpirštis

Spektaklyje skamba Petro Gabrieliaus ir Pilypo Stiklo muzika (muziką parinko pastatymo vadovas)

Trukmė: 1 val. 30 min.

Premjera: 2009 10 17, 18

Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“

„Vakaras su knyga” gimė spektaklio autoriui Vidui Bareikiui sumanius pažvelgti į Michailo Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ įvykius kitaip – vieno mįslingiausių Bulgakovo sukurtų veikėjų– Volando –akimis.

Subūręs jaunų menininkų komandą, knygą Vidas Bareikis pasitelkė tik kaip priemonę atskleisti pagrindines spektaklio temas: tikėjimo, šiuolaikinio žmogaus susidievinimo, kai manoma, jog ne tik esi savo likimo kalvis, bet ir tolimiausių jo vingių valdovas. Tuo tarpu chrestomatinė Bulgakovo frazė „Plyta šiaip sau niekada ir niekam ant galvos nenukrenta“, tampa šio spektaklio klausimu ir nuosprendžiu. Spektaklyje Volandas pasineria į realybės mokslinį tyrimą-analizę, preciziškai skrosdamas mums puikiai atpažįstamą kasdienybę, o pagrindinė spektaklio ašis – tai katinas-kipšas Begemotas, šioje romano interpretacijoje perėmęs ne tik visos velnio palydos tekstus, tačiau ir kai kuriuos paties Volando žodžius. Spektaklio kūrėjai atsižvelgė į tai, kad pirmieji Bulgakovo rankraščiai buvo autoriaus pavadinti „Paslaptingasis W“ ir „Konsultanto vizitas“, ir tik paskutinė romano versija, kurią jau po rašytojo mirties baigė jo žmona (beje, tvirtinusi redaktoriams, kad vis dar gauna nurodymus iš savo mirusio vyro), buvo pavadinta „Meistras ir Margarita“. Spektaklyje vaidina du aktoriai, neseniai baigę LMTA Gintaro Varno vadovaujamą aktorių kursą – Vidas Bareikis ir Indrė Lencevičiūtė. Jų įkūnijami personažai keičiasi akimirksniu – Margarita nepastebimai virsta Begemotu, o Meistras netikėtai prabyla Volando balsu. Scenografės Martos Vosyliūtės sukurtas minimalistinis scenovaizdis leidžia be pastangų transformuoti erdvę: tas pats rašomasis stalas yra ir pakyla Poncijaus Piloto kalbai, ir šėtoniškos puotos šokių salė, kurioje apsilanko iš apdegusių stalčių išlendantys svečiai.

Spektaklio garso takelis sukuria intymią ir įtaigią atmosferą, kuri nukelia visus salėje esančius žiūrovus į „velniškai jaukų“ „Vakarą su knyga“.